Juodosios anglies aerozolio dalelės foninėje vietovėje Baltijos jūros pakrantėje

Anotacija

Atmosferoje aerozolio dalelės, sudarytos iš juodosios anglies (dar vadinamos elementine anglimi) ar organinės anglies, tiesiogiai veikia Žemės energinį balansą, sugerdamos ar atspindėdamos Saulės spinduliuotę ir tuo pačiu veikdamos tiek globalinį, tiek regioninį klimatą. Pateikti juodosios anglies aerozolio dalelių koncentracijų kaitos 2002 m. kovo–balandžio mėnesiais Preilos aplinkos užterštumo tyrimų stotyje tyrimai. Juodosios anglies aerozolio dalelių koncentracijos matavimai buvo atliekami etalometru A-40 Spectrum (Slovėnija). Tuo pačiu metu optiniu dalelių skaitikliu (LAS-15A, Fizikos institutas, Lietuva) ir diferencinio dalelių judrumo skaitikliu (ELAS-5Mc, Fizikos institutas, Lietuva) matuota aerozolio dalelių (0,3–10 µm) skaitinė koncentracija ir jų dydžių (10–200 nm) spektras. Taip pat buvo matuotos NO₂, SO₂ ir O₃ koncentracijos. Taikant HYSPLIT-4 modelio metodiką skaičiuotos 24 val. atgalinės oro masių pernašos į Preilos stotį trajektorijos, nustatant oro masių priešistorę. Apie 73 % išmatuotų juodosios anglies aerozolio dalelių koncentracijų tiriamuoju laikotarpiu buvo 0–1000 ng m^–3 ribose ir tik 27 % buvo didesnės – 1000–3000 ng m^–3. Nustatyta, kad didžiausia juodosios anglies aerozolio dalelių koncentracija (2410 ng m^–3) Preiloje buvo vyraujant pietinių ir pietvakarinių krypčių oro masių pernašai. Mažiausia jų koncentracija (140 ng m^–3) buvo, kai oro masės slinko nuo Atlanto vandenyno per Baltijos jūrą ar virš Skandinavijos (Š ir ŠV krypčių). Analizė parodė, kad juodosios anglies aerozolio koncentracija buvo didesnė balandžio (960 ng m^–3) nei kovo (720 ng m^–3) mėn. Paros metu didesnės koncentracijos stebėtos 8–11 ir 19–22 val. Nustatytas teigiamas koreliacijos ryšys tarp juodosios anglies ir SO₂ bei NO₂ koncentracijų kaitos, atitinkamai 0,44 ir 0,43, ir neigiamas su ozonu kovo (–0,30) ir balandžio (–0,55) mėn. Juodosios anglies aerozolio dalelių dydžių pasiskirstymo analizė ir foninėje stotyje (Preila), ir Vilniaus–Klaipėdos magistralėje („švieži“ transporto kuro produktų išmetimai) parodė, kad dominuoja mažiausių dydžių frakcijos.