Dipolinių satelitų egzistavimas M2,3-L2,3 nedipolinės emisijos linijų srityje geležies grupės elementuose

Anotacija

Naudojantis didelės skiriamosios gebos Rentgeno spindulių spektrometru šalia elektrinių dipolinių šuolių 3s→2p linijų trijų geležies grupės metalų – Co, Ni ir Cu – spektruose buvo pastebėtos silpnos linijos, kurios pagal jų energijos vertes buvo priskirtos 3p→2p elektriniams kvadrupoliniams šuoliams. Tačiau jų santykinis intensyvumas, apskaičiuotas naudojantis laisvojo atomo modeliu vienkonfigūraciniu artutinumu, gautas 20–30 kartų mažesnis negu eksperimentinis. Vietoj vario ištyrus kitą kristalinę gardelę turintį vario oksidą, satelitinių linijų intensyvumas nepasikeitė, todėl padaryta išvada, kad teorijos nesutapimą su eksperimentu lemia koreliaciniai ir reliatyvistiniai efektai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta atliekant skaičiavimus laisviesiems atomams.
Šiame darbe reliatyvistiniu konfigūracijų sumaišymo metodu, naudojantis didele banginių funkcijų baze, atlikti kvadrupolinių 3p–2p ir dipolinių 3s–2p šuolių intensyvumų skaičiavimai keturiems geležies grupės elementams – ir tiems, kuriems satelitinės linijos buvo stebėtos, ir Sc, kuriam jos nebuvo aptiktos. Parodyta, kad, atsižvelgus į konfigūracijų sumaišymą, kvadrupolinių linijų srityje atsiranda už juos intensyvesnės dipolinės linijos. Tačiau dviejų įvairaus intensyvumo persiklojančių spektrų, kurių linijos turi gana didelį natūralų plotį, išskyrimas yra beveik neįmanomas.