Aerozolio dalelių šaltinių apibūdinimas miesto ir foninėse vietovėse Lietuvoje

Anotacija

Submikroninės frakcijos (PM1) atmosferinio aerozolio dalelių pasiskirstymo pagal dydį ir cheminės sudėties tyrimai realiame laike Vilniaus mieste ir Rūgšteliškio foninėje vietovėje, naudojant kvadrupolinį aerozolio masės spektrometrą (AMS), atlikti 2008 m. balandį–liepą. Vidutinė PM1 aerozolio dalelių masės koncentracija kito nuo 8 iki 13 μg m⁻³. Organinė PM1 aerozolio dalelių komponentė buvo vyraujanti ir kito nuo 70 iki 83 %, nitratai sudarė 4,0–7,7 %, sulfatai – 11–21 %, amonis – 1,7–3,9 %, chloridai – mažiau negu 1%. Sulfatų koncentracijos buvo tos pačios eilės abiejose vietovėse, tuo tarpu organinės komponentės ir nitratų koncentracijos aerozolio dalelėse Vilniaus mieste buvo daugiau nei dvigubai didesnės. Vidutinis organinės komponentės ir nitratų aerodinaminis aerozolio dalelių skersmuo abiejose vietovėse buvo ~300 nm, amonio ~355 nm, sulfatų ~400 nm. Pagrindinis organinės komponentės ir nitratų šaltinis mieste buvo autotransportas, o sulfatų šaltinis ir mieste, ir foninėje vietovėje – tolimoji oro masių pernaša.
Organinės medžiagos, esančios aerozolio dalelėse iš miesto (Vilniaus) ir foninės vietovės (Rūgšteliškio), kilmei nustatyti panaudotas teigiamos matricų faktorizacijos metodas, pritaikytas vienetinės masės skyros spektrams. Vilniaus mieste iš AMS spektro identifikuotos trys organinio aerozolio komponentės: pirminės antropogeninės emisijos angliavandenilio dariniai (HOA), senesnės oksidacijos mažai lakus (LV-OOA) ir mažai oksiduotas pusiau lakus (SV-OOA) aerozoliai. Foninėje vietovėje (Rūgšteliškyje) aptiktas biomasės degimo procese susidaręs organinis aerozolis (BBOA), senesnės oksidacijos mažai lakus (LV-OOA) ir mažai oksiduotas pusiau lakus (SV-OOA) aerozoliai.