Kūrybinio proceso, autorystės ir turinio polifonija kolektyvinės kūrybos teatre

Аннотация

Straipsniu siekiama apibrėžti pagrindines kolektyvinės kūrybos teatro praktikos ypatybes ir specifiką, nustatyti jai būdingas kūrybines strategijas ir proceso dalyvių sąveikavimą. Pasitelkiant skirtingų autorių teorijas apie kolektyvinę kūrybą, straipsnyje analizuojamas šios praktikos aktualumas, išskirtinumas ir pritaikymas šiuolaikinėje teatro praktikoje. Bandymas nustatyti ribas turėtų būti suprastas ne kaip siekis atskleisti praktikos ribotumą, bet veikiau kaip provokacija diskusijai apie galimą šio termino išnaudojimą, netikslingą jo vartojimą ar paties termino nepakankamumą.