Lietuva ir lietuviai kitų šalių operos scenose Helmutas Šabasevičius

Abstrakt

Meno kūriniai – literatūra, dailė, taip pat teatras – jau seniai vertinami kaip priemonė formuoti ir tvirtinti vienos ar kitos šalies kultūrinę ir istorinę tapatybę. Opera, kaip vienas iš sinkretinių teatro žanrų, taip pat dažnai remiasi istoriniais įvykiais ar realių asmenybių gyvenimo faktais, kurie, atsidūrę scenoje, kelia klausimus apie tikrovės ir meninės kūrybos santykį, padeda kurti menininko ir žiūrovo ryšį su realiais įvykiais ir personažais. Lietuvos menotyros diskurse jau senokai tyrinėjami meno ir istorijos santykiai, daugiau dėmesio skiriant dailės ir teatro sritims1, tačiau operos kaip savito kultūrinio fenomeno tyrimuose ši tema kol kas nėra apžvelgta. Šiame straipsnyje2, remiantis ikonografiniais šaltiniais, siekiama pristatyti Lietuvos vaizdavimo strategijas kitose šalyse sukurtose ir pastatytose operose, kurios daugiau ar mažiau remiasi Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, daugiausiai dėmesio skiriant vizualiniams elementams – scenovaizdžiams ir kostiumams, įvertinant dailininkų indėlį kuriant tikrą ar tariamą Lietuvos paveikslą.