Konstruktyvizmo ištakos ankstyvojoje Jono Švedo (1927–1981) kūryboje

Abstrakt

2022 ir 2023 m. straipsnio autorius stažavosi Lituanistikos tyrimo centre (toliau – LTC) Čikagos priemiestyje, Lemonte, ir surinko duomenis apie lietuvių išeivijos kompozitorius, tarp kurių yra ir Jonas Švedas (1927–1981). Straipsnyje aptariamas šio kompozitoriaus kūrybinio braižo formavimosi procesas bei jame išryškėję muzikinės kalbos ypatumai, apsiribojant ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu iki 1960-ųjų. Sugretinus iki šiol paskelbtus ir autoriaus JAV surinktus duomenis, pastebėta, kad nesutampa kūrinių sukūrimo metai. Išnagrinėjus kompozitoriaus rankraščius ir patikslinus jo kūrybos chronologiją, išryškėjo kūrinių sukūrimo metų painiavos priežastimi tapusi J. Švedui būdinga komponavimo praktika – perkomponavimas. Atsekant perkomponavimo eigą, straipsnyje siekiama atskleisti ne tik ankstyvosios J. Švedo kūrybos ypatumus – Belos Bartóko (1881–1945) įtaką ir chromatinio užpildymo (chromatic completion) techniką, bet ir originalų jo komponavimo sprendimą – liaudies dainos dekontekstualizavimą. Visa tai laikytina jo konstruktyvizmo, besiformavusio ankstyvuoju laikotarpiu, ištakomis. J. Švedo kūrybinėje strategijoje įžvelgiama ne tik analogija su B. Bartóku, bet ir šio lietuvių kompozitoriaus
kaip modernisto išsiskirianti pozicija lietuvių išeivijos muzikos kontekste.