Lietuvių asmenvardžių su galūnėmis -as, -a, -is užrašymo ypatumai vokiečių XIV a. istorijos šaltiniuose

Anotacija

Lietuvių asmenvardžių užrašymas istorijos šaltiniuose ir jų adaptavimas svetimose kalbose yra plačiai aptartas, nors tyrimų kiekis ir imtis netolygiai pasiskirstę analizuojamų laikotarpių ir empirinės medžiagos atžvilgiu. Mažiausiai gilintasi į lietuvių tikrinius žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, dokumentuotus vokiečių ir užrašytus vokiečių bei lotynų kalbomis. Būtent vokiečių istoriografijoje ir Vokiečių ordino dokumentuose XIV a. fiksuoti lietuvių vardai yra vieni ankstyviausių mūsų vardyno paliudijimo pavyzdžių. Šiuo straipsniu siekiama papildyti istorinių lietuvių asmenvardžių tyrimus iki šiol neanalizuota medžiaga, kuri padėtų praplėsti žinias apie lietuvių vardyno adaptavimą XIV a. svetimomis kalbomis rašytuose istorijos šaltiniuose. Tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuvių asmenvardžius užrašant vokiečių ar lotynų kalba XIV a. galūnė -as nevartota, ji keista į galūnę -e, o -a ir -is pramaišiui išlaikytos arba keistos galūne -e.