Miestas prie dviejų upių. Vilnius svetimšalių akimis XV–XVIII a.

Anotacija

Tiriamas Vilniaus vaizdinys, kurį savo tekstuose XV–XVIII a. užfiksavo mieste apsilankę svetimšaliai (). Pasakojimus apie Vilnių užrašė diplomatai, dvasininkai, amatininkai ir nuotykių ištroškę bastūnai. Papildomai tyrime remtasi užsienio intelektualų žiniomis apie miestą, kurios juos pasiekdavo per kitus asmenis ir tekstus. Tai formavo bendrą svetimšalių žinių bagažą ir nuomonę apie Vilnių bei jo gyventojus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atvykėlius stebino ir žavėjo laukinė gamta. Todėl pasakojimuose apie Vilnių daug dėmesio skirta geografinei miesto padėčiai, apylinkių grožiui. Absoliuti dauguma pasakotojų aprašė miesto lokaciją, išsidėstymą, apibūdino svarbiausių pastatų architektūrą. Retsykiais fiksavo duomenis apie vietos gyventojus, miesto daugiaeniškumą ir daugiakonfesiškumą. Esama duomenų apie asmeninius atvykėlių potyrius: pramogas, maisto kokybę, amatininkų gaminius, prekių asortimentą ir jų kainas. Svetimšaliai sugalvojo ir pritaikė įvairius epitetus Vilniaus miestui: „miestas prie dviejų upių“, „šiauriausias Europos miestas“, „katalikiškas miestas“ ir kitokių.