Naujos žinios apie kunigaikštį Vaidotą Kęstutaitį 1363 metais

Anotacija

Straipsnyje pristatomas iki šiol į Lietuvos istoriografiją neįtrauktas šaltinis „Eulogium historiarum sive temporis“, kuriame yra lituanistinės medžiagos – minimas belaisvis karalius iš Lietuvos. Vienintelis Gediminaitis, kovų metu patekęs į Vokiečių ordino nelaisvę, buvo Kęstučio sūnus Vaidotas. Tai, jog jis atsidūrė Kipro karaliaus Petro I Luzinjano palydoje organizuojant naują kryžiaus žygį, 1365 m. nukreiptą į Aleksandriją, rodo pasiruošimo tokiems procesams svarbą Vakarų Europoje. Daroma prielaida, kad Vaidotas Kęstutaitis galėjo atsidurti Kipro karaliaus aplinkoje iškart po sumanymo paskelbti kryžiaus žygį, kuris buvo realizuotas popiežiaus kurijoje. Tokiu būdu popiežius galėjo pademonstruoti savo prielankumą kryžiaus žygio idėjai. Antrasis klausimas, susijęs su Vaidotu Kęstutaičiu, ar jis grįžo į Lietuvą? Nors tiesiogiai nepasakoma apie Vaidoto Kęstutaičio likimą, tačiau tokia galimybė nėra didelė. Čia lemiamą reikšmę turi Naugarduko klausimas. Jeigu Karijotas mirė anksčiau negu 1362 m. (jo mirtis datuotina tarp 1358 ir 1366 metų), tuomet Vaidotas Kęstutaitis galėjo gauti valdas Naugarduke dar iki patenkant į nelaisvę. Bet koks Vaidoto veikimas grįžus iš nelaisvės yra hipotetinis, tad didesnė tikimybė, kad jis galėjo ir negrįžti.