Egzilinių ukrainiečių organizacijų vadovų nesutarimai ir Lietuvos pozicija 1924–1929 metais
Anotacija
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos pozicija egzilinių ukrainiečių organizacijų vadovų nesutarimų atžvilgiu; išskiriami aspektai, dėl kurių Lietuvos politikai ir LŠS nariai 1927 m. lygiaverčiai bendradarbiavo su J. Konovaleco ir J. Petruševičiaus organizacijomis, ir įvardijamos priežastys, kodėl J. Petruševičiui pasitraukus iš UNDO 1927 m. suintensyvėjo Lietuvos ir ukrainiečių karinės organizacijos bendradarbiavimas. Taip pat nagrinėjama Lietuvos laikysena kitų ukrainiečių organizacijų atžvilgiu, išskiriant ir atskirai aptariant Visos Ukrainos nacionalinės tarybos narių kreipimąsi į Lietuvos pasiuntinybės sekretorių Prahoje Juozą Brėdikį.