Dzūkijos / Dainavos ir Suvalkijos / Sūduvos skyrimas ir siejimas kaip etnoregioninės klasifikacijos problema: sampratų ir įvaizdžių prieštaros bei raida
Anotacija
Straipsnyje gvildenama Lietuvos etnografinių regionų sampratos prieštarų ir kaitos bei viešojo diskurso svarbos šiame vyksme problema. Nagrinėjamos dzūkų ir suval kiečių bei jų gyvenamų žemių – Dzūkijos / Dainavos ir Suvalkijos / Sūduvos folklorinių vardų ir istorinių pavadinimų bei jų geografinės erdvės sampratų sampynos, tapatumai, sąsajos ir skirtybės etnografinio regionavimo ir etnoregioninės etninės kultūros reiškinių klasifikacijos raidoje. Lietuvių etnografinių grupių – dzūkų ir su valkiečių įvardijimų ir jų gyvenamų žemių samprata per pastaruosius šimtmečius smarkiai kito. Todėl, siekiant atskleisti Suvalkijos ir Dzūkijos bei jų etnonimų sampratos ir klasifikacijos dilemas ir kontroversijas ankstyvoje raidoje, aktualu, pasitelkus ne tik etnologijos, bet ir istorijos, bibliografijos, kartografijos, geografijos duomenis, išsamiau ir įdėmiau išsiaiškinti šių etnonimų ir žemėvardžių bei jų sampratų kilmės pirmines ištakas; pavadinimų įvairovę ir painiavą; tiriamų etninių grupių ir jų žemių apibrėžimų ir koncepcijų raidos bei įsitvirtinimo moksle ir visuomenėje ypatybes bei ryšį su dabartine samprata.
