Lietuvių atminties kultūra: įsivaizduojamos bendruomenės ir atminties karai

Anotacija

Straipsnyje trumpai pristatomas atminties studijų metodas ir supažindinama su kolektyvinės atminties samprata, akcentuojamas šio fenomeno formavimasis, sutapęs su naujais humanitarinių mokslų atradimais, griovusiais klasikinės kultūros kanoną ir pagilinusiais bei išplėtusiais Europos kultūros spektrą nacionalinių kultūrų palete. Įprastai nacionalinio sąmoningumo formavimasis siejamas su istorijos mokslo disciplina, tačiau atminties studijų pasitelkimas kultūrinės raidos analizei rodo, jog ši sąsaja nėra tiksli, jog ne istorija, bet kolektyvinė ir kultūrinė atmintis buvo ir yra reikšminga tautinei tapatybei. Tyrime atskleidžiama, kaip atminties sukūrimo ir saugojimo įtampos, Lietuvos atveju sukeltos atminties karų, atminties ir užmaršties dialektika, atminties perrašymo, cenzūravimo, rekonstravimo praktikos, išbandytos pastaraisiais šimtmečiais ypač ilgų okupacijų laikotarpiais, lemia tautos savivoką, tautinės kultūros turinį, tautos, kaip istorijos subjekto, išlikimą.