Viešosios erdvės kauniečių atsiminimuose ir jų poveikis miesto gyventojų tapatybei

Anotacija

Straipsnyje siekiama ištirti sovietmečiu suprojektuotų keturių Kauno mikrorajonų (Dainavos, Kalniečių, Eigulių, Šilainių) viešųjų erdvių aplinkos savybes, formuojančias gyventojų tapatybę, susijusią su gyvenamąja mikrorajono vieta. Viešųjų mikrorajono erdvių materialią aplinką žmogus suvokia per savo kūno pojūčius. Šios patirtys virsta atsiminimais, padedančiais tapatintis su miesto aplinka arba nuo jos atsiskirti. Išanalizavus 115 pateikėjų pasakojimus, surinktus pokalbio, išsamiojo ir pusiau struktūruoto interviu būdu, išryškėjo dichotominis aplinkos vertinimas – tvarkingai fizinei aplinkai priešpriešinama netvarkinga aplinka. Pateikėjų vaidmenys šiuose pasakojimuose yra paremti ir atsiribojimu, kai netvarkingos aplinkos vengiama, ir iniciatyva – kai asmenys keičia fizinę aplinką. Tyrimas atskleidė, kad gyvenimas tose miesto dalyse, kuriose nėra išreikšti svarbius kolektyvinės atminties įvykius liudijantys ženklai, sudaro sąlygas formuotis neaiškiai, neapibrėžtai ar išvietintai tapatybei (angl. displaced identity).