Vilniaus miesto šunų pėdsakų tyrimai

Anotacija

Intensyvėjant tyrėjų dėmesiui viduramžių ir naujųjų amžių kasdienybės istorijai, archeologijos mokslo taikiniu dažnai tampa ne tik paties žmogaus veikla, bet ir jį supusių naminių gyvūnų tyrimai. Šunų, pirmųjų prijaukintų gyvūnų ir tradiciškai vertinamų kaip ištikimiausių žmogaus draugų, praeitis įprastai tyrinėjama analizuojant zooarcheologinius duomenis. Šiuo straipsniu siekiama pagilinti ligšiolines žinias apie mieste gyvenusius šunis pateikiant unikalių molio dirbinių trasologinę analizę ir kartu praplėsti miesto kasdienybės konteksto sampratą. Remiantis XIII a. pab. – XVIII a. Vilniaus architektūrinėje keramikoje fiksuotų pėdsakų tyrimais, tekste siekiama geriau pažinti mieste gyvenusių šunų individualius bruožus, kojų traumas, judėjimo specifiką ir kt. (1).