„Prarastosios inteligentijos“ problema ir jos sprendimo būdai lietuviškoje spaudoje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)

Anotacija

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dažnas lietuvių inteligentas buvo priverstas ieškotis valstybės tarnybos ne etninėje Lietuvoje, o kitose Rusijos imperijos gubernijose. Rimantas Vėbra, nagrinėjęs lietuvių inteligentijos socialinę struktūrą XIX a., padarė išvadą, kad beveik 60 % lietuvių kilmės asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dirbo už Šiaurės vakarų krašto ribų. Šiame straipsnyje inteligentijos stygiaus problema svarstoma kitaip, nei iki šiol buvo įprasta ankstesniuose tyrimuose: vietoj „prarastosios inteligentijos“ problemos, jos susidarymo priežasčių identifikavimo nagrinėjamas klausimas, kiek pati lietuvių inteligentija bandė šią problemą spręsti, kodėl ir kokius siūlė šios problemos įveikimo būdus. Pagrindinis tyrimo šaltinis yra lietuvių periodinė spauda ir grožinės literatūros kūriniai, kurie labiau nei laiškai ar dienoraščiai atspindi inteligentijos kolektyvinį mąstymą, o svarbiausia, rodo idėjų refleksiją, sklaidos kontekstą, leidžia bent iš dalies įvertinti išdiskutuotas idėjas ir jų paveikumą.