Gardino pavieto bajorų asmenvardžiai ir iš jų kilusios pavardės 1565 m. dokumente

Anotacija

Straipsnyje siekiama užfiksuoti 1565 m. Gardino pavieto bajorų vardyne egzistavusias pirmąsias pavardes, taip pat aptarti atvejus, kai 1565 m. dokumente užrašyti asmenvardžiai buvo pirmieji vėliau atsiradusių pavardžių paminėjimai. Aptariami ir dar egzistavę senosios įvardijimo sistemos reliktai, taip pat tarpiniai variantai tarp senosios ir naujosios įvardijimo sistemos, pvz., iš -sk- tipo antroponimų 1565 m. gyventojų kartoje padaryti patronimai: Друцкевичъ, Долъгошцичъ. Tarp -sk- tipo antroponimų rastos dvi pavardės: Халецки, Куровъски. Dar šeši -sk- tipo antroponimai yra pirmas vėliau paliudytų pavardžių paminėjimas: Завацъки, Каменъски, Новицъки, Петровъски, Свиръски, Снаръски. Pavardėmis jie turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Iš antroponimų, kurie nėra vardai, patronimai, -sk- tipo antroponimai, abejonių nekelianti pavardė yra Шышъко. Su išlyga pavardėmis taip pat galime laikyti keturis antroponimus, kurie, virsdami pavarde, neteko patroniminės priesagos: Ейсмонтъ, Кобята, Стер[ъ]пейко, Толоч[ъ]ко. 1565 m. dokumentas yra pirmas vėliau paliudytų pavardžių paminėjimas dar penkių šio tipo antroponimų: Белокозъ, Галабурда, Доха, Куликъ, Мицута. Pavardėmis jie turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Tarp pirmųjų patronimų užfiksuotos keturios pavardės: Кгинюшевичъ, Киселевичъ, Моръдасовичъ, Носовичъ. Yra dar du šio tipo pirmieji vėliau paliudytų pavardžių paminėjimai: Бутрымовичъ, Полуяновичъ. Taip pat pirmu pavardės paminėjimu galime laikyti retą patroniminę krikščioniško antroponimo formą Хомичъ. Šie antroponimai pavardėmis turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Antrieji patronimai, ypač užrašyti vienaskaitos kilmininko linksniu, atstovavo senajai įvardijimo sistemai, kur jie iš dalies atliko dabartinės pavardės funkciją. Iš antrųjų patronimų Ейсмон[ъ] товича ir Сиръкгутевича (taip pat yra užrašymo variantas Шыркгутевичъ) kilusios pavardės galėjo funkcionuoti jau XVI a. viduryje, jeigu būtų užrašytos ne kilmininko, o vardininko linksniu. Iš antrųjų patronimų pirmuoju vėliau paliudytos pavardės paminėjimu galime laikyti antroponimą Почобутовича. Šis antroponimas, netekęs patroniminės priesagos, pavarde turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Vienas asmuo turėjo dvi pavardes: Халецъки Киселевичъ. Du asmenys turėjo po dvi potencialias pavardes: Новицъки Ейсмонътовича ir Ейсмонътовича Снаръски. Abu šių potencialių pavardžių -sk- tipo antroponimai Новицъки ir Снаръски buvo pirmi vėliau paliudytų pavardžių paminėjimai, o antroponimą Ейсмонътовича galima būtų laikyti pavarde, jeigu jis būtų užrašytas vardininko linksniu.