Trijų karalių šventė Vilniuje: ištakos ir raida XX–XXI a. pradžioje

  • Jonas Mardosa
Raktiniai žodžiai: Vilnius, Trys karaliai, liaudiškas pamaldumas, vaikštynės, persirengėliai, apeigos, papročiai, kalėdinė eglutė

Anotacija

Straipsnyje, remiantis teologine, etnologine bei istorine literatūra, etnografinių lauko tyrimų medžiaga, nagrinėjamos Trijų karalių šventės Vilniuje ištakos, persirengėlių vaikštynių pokyčiai XX a. ir XXI a. pradžioje. Trijų karalių šventimo ankstyvaisiais krikščionybės metais pagrindas buvo liturginis. Jau viduramžiais šventė švenčiama miestuose, kaimuose vykdavo persirengėlių vaikštynės. Ikisovietinio Vilniaus tradicinių persirengėlių grupių veiksmų, apeigų ir papročių analizė liudija liaudiško pamaldumo kontekste gyvavusias artimas kaimui persirengėlių grupių vaikštynes mieste. Sovietinėje Lietuvoje nutrūkusios tradicijos atgimimas teatralizuota Trijų karalių eisena senamiestyje ir atsisveikinimo su kalėdine eglute akcija leidžia kalbėti ne apie transformuotą, bet atkurtą tradiciją.
Publikuotas
2019-04-29
Skyrius
Etnologija