Asmenvardinės kilmės miškų vardai: vakarinių pietų aukštaičių regionas

Anotacija

Remiantis Lietuvių kalbos instituto projektu „Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į „Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę“ ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai“ (1), straipsnyje analizuojami vakarinių pietų aukštaičių (Užnemunės dzūkų) asmenvardinės kilmės miškų vardai. Projekto metu visi vakarinių pietų aukštaičių vietovardžiai buvo įkelti į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę, aprašytos jų kalbinės ypatybės, nurodytos vietovardžiais įvardijamų objektų geografines savybės. Straipsnyje skiriami pirminiai ir antriniai asmenvardinės kilmės miškų vardai. Antriniai miškų vardai skirstomi į turinčius priesagą, galūnę, mišrios struktūros, sudurtinius, sudėtinius. Atlikus tyrimą atskleista, kad vakarinių pietų aukštaičių regione visi asmenvardinės kilmės miškų vardai yra antriniai, sudaryti su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo ar sudėjimo būdu. Daugiausiai asmenvardinės kilmės antrinių miškų vardų sudaryta su priesagomis – apie 47,4 proc. ir sudėjimo būdu – apie 44 proc. Pastebėta, kad iš visų vakarinių pietų aukštaičių apylinkėse užfiksuotų miškų vardų asmenvardinės kilmės onimai sudaro tik 11,3 proc.