Atmintis šiuolaikinėje Baltijos šalių literatūroje

Anotacija

Straipsnyje aiškinamasi, kaip šiuolaikinių mokslininkų suvokiama atmintis, kokie galimi jos raiškos būdai literatūroje. Remiamasi vokiečių literatūrologės Astridos Erll tyrinėjimais, kuriuose išskiriamos kultūrinė ir komunikacinė modos kaip perteikiančios santykį su praeitimi, konstruojančios istorinį naratyvą. Teorinėje dalyje pabrėžiama, kad atmintis iš esmės yra įmanoma tik todėl, kad pasakojamos istorijos. Trijų romanų analizė atskleidė skirtingus raiškos būdus: Rūtos Šepetys romane Tarp pilkų debesų labiausiai pasikliaujama kultūrine moda, Māros Zālītės romane Penki pirštai kultūrinė ir komunikacinė modos išlaiko pusiausvyrą, o štai Ilmaro Taskos romane Pobeda 1946 vyraujančią poziciją užima komunikacinė moda. Tokį modų skirtingumą greičiausiai lemia kultūriniai poreikiai: vienaip rašoma norint sudominti kuo platesnę auditoriją (R. Šepetys romanas išverstas į daugiau nei 30 kalbų), kitaip – siekiant patraukti savo regiono skaitytojų dėmesį.