Tėvai, sutuoktiniai, vaikai: kalbos vartojimas bajoriškos kilmės lietuvių inteligentų šeimose (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)

Anotacija

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje į lietuvių tautinį judėjimą įsitraukė vien pavienės bajorų giminės – broliai Biržiškos, Lazdynų Pelėda (dvi seserys), Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė), Felicija Bortkevičienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir kt. Tačiau daugeliui minėtų asmenų „atlietuvėjimas“ buvo gana sudėtingas psichologinis procesas, kai reikėjo ne vien save priešpriešinti tėvams ir giminių aplinkai, bet ir išmokti lietuvių kalbos. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip bajoriškos kilmės lietuvių inteligentų šeimose nuo lenkų kalbos buvo pereinama prie lietuvių kalbos vartojimo.