Lyginamųjų lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties tyrimų problematika: Baltijos ir baltų atminties sampratos

Anotacija

Straipsnyje apžvelgiamos kelios Lietuvoje ir Latvijoje lyginamuosiuose kultūrologiniuose tyrimuose aktualizuojamos regioninės kolektyvinės atminties sampratos. Jas aptariant išskiriami du populiariausi, skirtingi, bet susiję, jas apibrėžiantys kolektyvinės tapatybės modeliai: Baltijos ir baltų. Pirmasis, vis labiau plėtojamas pragmatinėje mokslo ir švietimo praktikoje, tarptautiniuose kultūrologiniuose diskursuose, daugiausia remiasi geopolitinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrumo prielaida. Antrasis pirmiausia numato etnolingvistinę, etnokultūrinę lietuvių ir latvių bendrystę. Straipsnyje aptariamos jų abiejų sąsajos, teorinės gairės bei ryškiausi šios srities tyrimų probleminiai aspektai. Pirmoji straipsnio dalis skirta Baltijos atminties fenomenui, antroji – baltų. Pateikiamais literatūriniais ir literatūrologiniais termino Baltija vartosenos pavyzdžiais išryškinama juo apibrėžiamos atminties sampratos problematika, naujai interpretuojamos ar nesistemingai vartojamos terminijos atvejai. Plėtojant baltų atminties sampratą ir tyrimo lauką, siūlomos kelios galimos lyginamųjų lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties studijų perspektyvos bei istoriografinės paralelės.