Kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektų fonetinė kaita XXI a.: Vabalniñko, Dašiškių ir Salãmiesčio punktų atvejis

Asta Balčiūnienė; Regina Rinkauskienė; Violeta Meiliūnaitė

doi:10.6001/lituanistica.v63i1.3448

Asta Balčiūnienė
Regina Rinkauskienė
Violeta Meiliūnaitė

DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v63i1.3448

Raktiniai žodžiai: rytų aukštaičių patarmė, uteniškiai, kupiškėnai, panevėžiškiai, paribio šnektos, horizontalieji ir vertikalieji santykiai, stebimasis laikas, fonetinė šnektų kaita

Anotacija

Straipsnyje aptariama paribinių rytų aukštaičių punktų – Vabalniñko, Dašiškių ir Salãmiesčio – dabartinė situacija, t. y. koks fiksuotinas tarpusavio šnektų (horizontalieji santykiai) ir bendrinės kalbos (vertikalieji santykiai) fonetikos sąveikos rezultatas XXI a. rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektose. Analizuojamas gretutinių patarmių – uteniškių ir kupiškėnų – supanašėjimo lygis‚ patarmių ribų mažėjimas / didėjimas ar „persidengimas“. Tyrimas (1) rodo, kad šių paribio plotų kalbinių ypatybių raida tiesiogiai priklauso ne nuo kalbinių, o nuo socialinių priežasčių. Stipresni ryšiai su rytine dalimi stiprina uteniškių patarmei būdingesnių ypatybių radimąsi, o sociokultūrinių ryšių plėtojimasis į vakarus lemia stipresnę panevėžiškių bruožų plėtrą.