Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

Anotacija

Straipsniu siekiama suaktualinti nūdienos Lietuvoje pagyvėjusiose istorinės kultūros / atminties studijose kiek nuošalėje paliktą klausimą: kokias istorines ir kultūrines orientacijas istorijos muziejus teikia savo muziejiniais naratyvais? Išsikelto tikslo įgyvendinimas lemia šio straipsnio dvilypumą: orientaciją į apibendrinimus ir konkretaus atvejo analizę. Užsienio ir lietuvių muzeologiniai tyrimai pasitelkiami apsibrėžti pakitusią istorijos muziejaus sampratą, atskleisti istorijos muziejaus kaip istorinės kultūros formos specifiką bei išsiaiškinti šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo idėjas. Remiantis jais atliekamas muziejinių naratyvų istorijos Vilniaus muziejuose tyrimas. Tokio pobūdžio tyrimams Vilnius yra parankus kaip tankiausią muziejų tinklą Lietuvoje turintis miestas, o tai savo ruožtu reiškia įvairių muziejinių naratyvų galimybę. Tyrimas, paremtas šio miesto muziejuose pastaraisiais metais veikusių ir nūnai tebeveikiančių parodų bei ekspozicijų analize, orientuotas ne į visų muziejinių pasakojimų variantų įvardijimą, o esminių tendencijų (vyraujančių ir alternatyvių) atskleidimą.