Lietuvos šaulių sąjunga valstybės gynyboje XX a. 4-ajame dešimtmetyje: šaulių parengtis karinėms užduotims vykdyti

Abstract

Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį lietuvių istoriografijoje yra įrodyta, kad pokario antisovietinės rezistencijos metu ženklų vaidmenį atliko šauliai. Natūralu, kad didžioji dalis jų karinių ir organizacinių gebėjimų formavosi Lietuvos šaulių sąjungos veiklos metais taikos metu, t. y. XX a. 4-ajame dešimtmetyje, kai vyko intensyvus kariuomenės modernizavimo ir reformavimo bei Lietuvos šaulių sąjungos integracijos į valstybės gynybos sistemą procesas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti šaulių parengties karinėms užduotims vykdyti raidą, keliant hipotezę, kad įvairiuose mokymuose įgyta kovinė patirtis ne tik galėjo, bet ir turėjo būti panaudota 1944  m. prasidėjusio partizaninio karo Lietuvoje metu.