Asmenybinio ir partinio balsavimo santykio teritorinė diferenciacija 2012 ir 2016 metais. Seimo rinkimų duomenys

Abstract

Straipsnyje analizuojama padalinto balsavimo teritorinė raiška Lietuvoje. Tyrime naudoti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 ir 2016 m. rinkimų duomenys. Tyrimas atliktas vienmandačių rinkimų apygardų ir apylinkių teritorini lygmeniu. Straipsnyje aptariami du klausimai: 1) atlikta 2012 ir 2016 m. Seimo rinkimų palyginamoji geografinė analizė, kurioje vienmandačių apygardų teritoriniu lygmeniu analizuoti partijų ir kandidatų populiarumo kaitos regioniniai aspektai; 2) 2016 m. Seimo rinkimų rezultatų pagrindu apylinkių lygmeniu analizuota padalyto balsavimo raiška centro-periferijos atžvilgiu. Vertinant padalyto balsavimo teritorinę raišką daroma išvada, kad Lietuvoje gana ryškus miestoperiferijos pjūvis. Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) vienmandatėse rinkimų apygardose I ture nugalėjęs kandidatas ir tose pat apygardose pirmavęs jam atstovaujančios partijos sąrašas sutapo santykinai dažniau nei kaimiškose apygardose (išskyrus kai kuriuos Lietuvos regionus). Be to, kai kuriuose mažesnėse Lietuvos savivaldybėse didelę įtaką turi žinomos asmenybės, kurių aktyvus dalyvavimas politikoje lemia juos delegavusių partijų santykinai didesnį populiarumą tose pačiose savivaldybėse.