Valstybinių parkų kraštovaizdžio morfostruktūros analizė: 2. Teritorijos išskirtinumas

Abstract

Straipsnis prezentuoja 2018–2019 m. atliktos visų Lietuvos na­cio­nalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžio struktūros analizės antrosios dalies, skirtos teritorijų santykiniam išskirtinumui aptarti, rezultatus. Jame pateikiami kraštovaizdžio išskirtinumo sampratos ypatumai, bandymai jį nustatyti ir užsienio bei Lietuvos patirtis šioje srityje. Pristatoma naujausia originali kraštovaizdžio išskirtinumo analizės metodika, kuri buvo adaptuota Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoms. Teikiamas gautas šių 35 parkų kraštovaizdžio morfostruktūros įvairovės ir kompleksinės vertės palyginamojo vertinimo rezultatų apibendrinimas. Specialus dėmesys skirtas palyginamajai išskirtinei kraštovaizdžio struktūros įvairovei nustatyti, naudojant suminį išskirtinės įvairovės koeficientą. Antra vertus, kraštovaizdžio struktūros palyginamoji išskirtinė vertė gali būti skaičiuojama kitais dviem alternatyviais būdais: (a) pagal kraštovaizdžio apylinkių kompleksinio vertinimo metu surinktą bendrą išskirtinumo balų sumą ir (b) pagal išskirtinius balus gavusių kraštovaizdžio apylinkių plotų suminį procentą. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus visi nacionaliniai ir regionai pirkai skirstomi į aukščiausio, didelio bei standartinio teritorijos išskirtinumo (santykinio vertingumo) grupes.