Ežerų socialinių funkcijų spektro įvertinimo pagal pakrantės kraštovaizdžio natūralumą galimybės (Šventosios baseino pavyzdžiu)

Abstract

Daugelio gamtinių kompleksų plėtros kryptis, tempai ir galimybės pastaruoju metu vis labiau priklauso nuo jų pritaikomumo ir socialinių funkcijų įvairovės. Abipusė natūralizacijos ir socializacijos procesų sąveika ypač juntama tankiai apgyvendintų sričių vidaus vandens telkiniuose. Lietuvoje bene aktyviausi gamtinės ir kultūrinės terpės balanso pokyčiai vyksta ežerų pakrantėse. Straipsnyje įvertinami kriterijai, apibūdinantys ežero socialines funkcijas formuojančius veiksnius, nuo kurių labiausiai priklauso ežero panaudojimo galimybės. Siekta išryškinti geriausiai ežero socialinių funkcijų spektrą apibrėžiančių rodiklių ribines reikšmes ir nustatyti jų tinkamumą ežerų tipizavimui. Straipsnyje analizuojami vieno iš ežeringiausių Lietuvos regionų – Šventosios (Neries intako) baseino – ežerai. Tyrimo metu nustatytos pagrindinės ežerų funkcijos, įvertintos ežerų pasiekiamumo galimybės, paežerėse vyraujantys žemės dangos tipai, išana­lizuota ežeruose vykdomų veiklų struktūra ir jos priklausomybė nuo šių rodiklių. Darbo rezultatai svarbūs vertinant Lietuvos (o galimai ir didesnės Šiaurės Europos regiono dalies) ežerų socialines funkcijas lemiančių sąlygų bendrąjį foną ir potencialios jo kaitos poveikį ežerų panaudojimui.