Reflection on Visual Art in the Philosophy of Experience
Abstract
Šiame straipsnyje nagrinėjama meno refleksija fenomenologijos ir hermeneutikos kontekste. Remiantis Edmundo Husserlio ir Algio Mickūno idėjomis, aptariama fenomenologinės redukcijos reikšmė meno patyrimui, taip pat nagrinėjamos Maurice’o Merleau-Ponty idėjos apie intersubjektyvumą ir kūniškumą. Siekiama supažindinti skaitytoją su hermeneutine meno refleksijos samprata ir palyginti Hanso-Georgo Gadamerio horizontų susiliejimo ir fenomenologinės redukcijos būsenas patiriant kūrybą. Straipsnyje aptariama, kaip asmuo reflektuoja estetinę patirtį, išryškinant subjekto svarbą meno suvokimo procese ir atskleidžiant sąmonės ir kūrinio prasminį ryšį. Keliamas klausimas, ar menas gali būti suvokiamas spontaniškai ir ar įmanoma jo refleksija atsiribojus nuo išankstinio žinojimo ir pasitelkiant vien dabarties patyrimo akimirką. Keliama hipotezė, kad meno kūrinys tampa būties įvykiu tada, kai ikirefleksinis patyrimas įgalina dailininko perspektyvą virsti tiesiogine egzistencine patirtimi.
