Nemuno stacionariems hidrometriniams tyrimams 200 metų

Abstract

2010-aisiais sukako 200 metų, kai Nemune pradėti nuolatiniai hidrometriniai darbai. Sėliuose, Nemuno deltos atšakoje Rusnėje, 35 km nuo žiočių, 1810 m. liepos 26 d. įsteigta (pradėti nuolatiniai matavimai ir stebėjimai) pirmoji Nemuno baseine vandens matavimo stotis (VMS). 1810 m. rugsėjo 22 d. Atmatos atšakoje įrengta antroji, Rusnės VMS (13 km nuo žiočių), 1811 m. sausio 1 d. – trečioji Nemune, Tilžės VMS (59 km nuo žiočių). 1811 m. spalio 1 d. Nemune, Prūsijos–Rusijos pasienyje (111 km nuo žiočių) įsteigta dabar pagarsėjusi Smalininkų vandens matavimo stotis. Jos 200 metų įsteigimo ir veiklos jubiliejaus sulauksime 2011 m. spalio 1 d. VMS įsteigimo tikslas, kaip nurodoma 1810 m. vasario 13 d. Prūsijos karaliaus vardu išleistoje instrukcijoje, buvo observuoti vandens horizontus, „be kurių negalima tikrai atlikti jokių hidrotechninių įrengimų nei upių melioracijų“. Išskyrus Sėlių VMS, kuri 1938 m. uždaryta, pirmosios VMS tebeveikia. Smalininkų VMS pasauliui tapo žinoma ne tik dėl vandens lygio, ledo reiškinių režimo, bet ir dėl turimų nuotėkio duomenų unikalumo. Tokias ilgas moksliškai pagrįstas ir viešai paskelbtas hidrometrinių duomenų eiles turi tik viena kita upė pasaulyje. Tvarkant, analizuojant ir skelbiant šios stoties hidrometrinius duomenis daug pasidarbavo žymus hidrologas Steponas Kolupaila. Nemunas pagarsėjo pasaulyje, kai S. Kolupaila 1930 m. paskelbė 1812–1929 hidrologinių metų Smalininkų VMS vandens lygių bei ledo reiškinių duomenis, o 1933 m. IV Baltijos šalių hidrologų konferencijoje pateikė ir paskelbė 1812–1932 m. šios VMS nuotėkio duomenis ir pelnė žymių hidrologų palaikymą. Straipsnyje nagrinėjamas Nemuno ties Smalininkais 1812–2009 metų, t. y. beveik dviejų šimtmečių, nuotėkis, aptariama, kokios sąlygos stimuliavo Nemuno hidrometrinį tyrimą, analizuojamas duomenų patikimumas, nuotėkio režimas ir kaita per minėtą laikotarpį. Keywords: Nemunas, vandens matavimo stotis, upės vandens lygis, upių nuotėkis, nuotėkio kaita