Dujų chromatografinė-masių spektrometrinė laisvųjų riebalų rūgščių analizė muilo bandiniuose
Anotacija
Riebalų rūgštys – alifatiniai monokarboksiliniai lipidų klasės junginiai, plačiai sutinkami gamtoje kaip viena iš riebalų sudėtinių dalių. Riebalus veikiant šarmu susidaro muilas – riebalų rūgščių ir šarmo druskos, pasižyminčios plaunančiosiomis savybėmis.
Kokybiško muilo gamybos procese itin svarbus muile esantis sumuilintų ir laisvųjų riebalų rūgščių skaičius, jų įvairovė, sotumas. Šiems junginiams esant nelakiems ir itin poliškiems, junginių analizė tampa sudėtinga užduotimi. Darbe aptariamas ir pritaikomas vienas iš galimų laisvųjų riebalų rūgščių derivatizacijos metodų, taip sumažinant analičių poliškumą ir padarant jas tinkamomis dujų chromatografinei-masių spektrometrinei analizei. Derivatizacijos reakcija vykdoma naudojant derivatizacijos agentą heksametildisilazaną, katalizatorių amonio sulfatą ir tirpiklį chloroformą. Susidarę lakūs riebalų rūgščių sililinti junginiai analizuojami įteisintu dujų chromatografinės-masių spektrometrinės analizės metodu. Atlikti šie metodo įteisinimo žingsniai – nustatytas analizės metodo kalibracinio grafiko tiesiškumas, glaudumas, specifiškumas, rastos aptikimo ir nustatymo ribos. Įteisintu metodu atlikta kokybinė ir kiekybinė laisvųjų riebalų rūgščių analizė keturiuose skirtinguose muilo bandiniuose siekiant nustatyti vieną iš galimų muilo kokybinių rodiklių. Laisvųjų riebalų rūgščių kiekiai muilo mėginiuose kito nuo 1,24 iki 5,09 %.