Priešnavikinių aziridinil-pavaduotų 1,4-benzochinonų redokso reakcijos ir citotoksiškumo mechanizmai: trumpa apžvalga

  • Jonas Šarlauskas
  • Aušra Nemeikaitė-Čėnienė
  • Henrikas Nivinskas
  • Valė Miliukienė
  • Rasa Jarašienė
  • Milda Pečiukaitytė
  • Daiva Baltriukienė
  • Virginija Bukelskienė
  • Kastis Krikštopaitis
  • Narimantas Čėnas

Anotacija

Straipsnyje apibendriname duomenis apie aziridinil-pavaduotų-1,4-benzochinonų, kurie nuo 1980 m. yra žinomi kaip potencia­lūs priešnavikiniai agentai, citotoksiškumo mechanizmus. Aukštas priešnavikinis aziridinil-1,4-benzochinonų aktyvumas yra susietas su adityviu kelių mechanizmų poveikiu: 1) jų fermentine dvielektronine redukcija į aziridinil-pavaduotus hidrochinonus, kurie alkilina DNR efektyviau nei pradiniai chinonai; 2) oksidaciniu stresu, inicijuotu susidariusių laisvųjų radikalų ciklinių redoks virsmų, o atskirais atvejais ir 3) tiesioginiu DNR alkilinimu žemo redokso potencialo aziridinil-benzochinonais. Tačiau jų poveikis gali sukelti ir nepageidaujamų pašalinių efektų, t. y. citotoksiškumą pirminėse žinduolių ląstelėse. Taikydami mūsų pastaruosius pasiekimus, siekėme apžvelgti: 1) aziridinil-1,4-benzochinonų redokso savybes; 2) jų reaktingumą ir struktūros-aktyvumo ryšius vien- ir dvielektroninės redukcijos reakcijose, atliekamose flavininių fermentų ir su jais susietų redokso sistemų; 3) struktūros-aktyvumo ryšius jų citotoksiškume; 4) ląstelės žūties ir signalo perdavimo baltymų raiškos mechanizmus dėl jų poveikio.

Publikuotas
2015-09-30
Skyrius
Organinė chemija