Atkaitinimo įtaka juodo chromo dangų, nusodintų iš Cr(III) elektrolitų, struktūrinėms ir optinėms savybėms

  • Svetlana Survilienė
  • Remigijus Juškėnas
  • Vitalija Jasulaitienė
  • Aušra Selskienė
  • Asta Češūnienė
  • Artūras Suchodolskis
  • Violeta Karpavičienė

Anotacija

Juodo chromo danga, turinti mažą šviesos atspindžio koeficientą, buvo elektrochemiškai nusodinta ant plieno iš Cr(III) elektrolito, kurio sudėtyje yra ZnO. Ištirta, kaip aukšta temperatūra veikia dangos sudėtį, struktūrą, morfologiją ir optines charakteristikas. Šiems tyrimams atlikti buvo naudotos RSD, SEM ir EDS metodikos. Juodo chromo atspindžio koeficientas matuotas šviesos bangų ilgių intervale (190–2600 nm). Rentgenogramos parodė, kad priklausomai nuo Zn kiekio (at. %) dangos gali būti charakterizuojamos dvejopai: kietasis chromo tirpalas su cinku (hcp struktūros) arba kietasis tirpalas su chromu (bcc). Pavyzdžiai su juodo chromo danga buvo kaitinami 2 val. azoto atmosferoje 600 °C temperatūroje. Nustatyta, kad atkaitintame juodame chrome yra ZnO ir ZnCr2O4 kristalinės struktūros dendritai, nedidelis kiekis Fe2O3 (dėl substrato oksidacijos) ir FeCrZnO4 (dėl Fe atomų įsiterpimo į ZnCr2O4 kristalinę struktūrą). REFS duomenų analizė rodo, kad prieš pavyzdžių atkaitinimą viršutiniuose dangos sluoksniuose vyrauja abiejų metalų hidroksidai su nedideliu kiekiu metalinio chromo, tačiau po dangos atkaitinimo vyrauja abiejų metalų oksidai be metalinės fazės. Optiniai matavimai parodė, kad po atkaitinimo juodo chromo absorbcinės savybės pablogėja dėl dangos cheminės sudėties ir struktūros pasikeitimo bei substrato (Fe) difuzijos į juodo chromo dangą. Šių tyrimų rezultatai patvirtina kai kurias ankstesnes išvadas ir pateikia naujos informacijos apie juodo chromo dangų gebėjimą absorbuoti saulės energiją.

Publikuotas
2015-12-30
Skyrius
Elektrochemija