Varėnos geležies rūdos telkinio magnetito atmainos ir jų cheminė sudėtis

Anotacija

Varėnos geležies rūdos telkinio (VGRT) magnetitų sudėtis detaliai ištirta Varšuvos universitete Cameca SX-100 mikrozondu ir Gamtos tyrimų centre Quanta 250 energijos dispersijos spektrometru (EDS). Tirtose D8 gręžinio magnetitinėse serpentininėse uolienose išskirtos keturios magnetitų generacijos. Ankstyviausias magnetitas (Mag-1) su špinelės inkliuzijomis praturtintais branduoliais ir aukščiausiais mikroelementų (Si, Al, Mg, Ti, V ir kt.) kiekiais galėjo susidaryti ankstyvojo metamorfizmo ir / arba su juo susijusio skarnų formavimosi metu. Pagrindinė magnetito generacija (Mag-2) keitė olivino, pirokseno, špinelės ir kitus skarnų mineralus apie 540 °C (Mag-Ilm geotermometras) temperatūroje ir pasižymi mažesniais nei Mag-1 mikroelementų (Si, Al, Mg, Ti, V ir kt.) kiekiais. Kadangi jie susidaro kartu su vandeningais mineralais (flogopitu, serpentinu), jų formavimasis siejamas su hidroterminiais tirpalais. Vėliausi magnetitai (Mag-3 ir Mag-4) susidarė dėl vėlyvųjų terminių perdirbimų tirpinimo-nusodinimo procesų metu. Kai kurie iš vėlyvųjų magnetitų (Mag-4) daugiausia susiję su sulfidų gyslutėmis.
Pagal cheminių priemaišų kiekius tirti magnetitai artimiausi skarninės kilmės magnetitams ir turi nedaug titano. Mag-1 magnio kiekis net du kartus didesnis, nei porfyrų ar Kirunos tipo geležies rūdose. Dėl špinelės ir ilmenito intarpų Mag-1 šiek tiek padidėjo Al, Ti ir V kiekis, todėl pagal šiuos elementus jie priartėjo prie porfyrinių magnetitų tipo, o dėl išplovimo Mag-2 sumažėję Al, Ca, Mn ir kitų elementų kiekiai juos priartino prie Kirunos rūdų.
Nors kol kas nėra tiksliai nustatytas geležies rūdos susidarymo amžiaus, tai gali būti susiję su metamorfiniais, metasomatiniais ir vėlesniais hidroterminiais procesais, iš kurių paskutinis susijęs su 1,50 mlrd. metų AMCG magmatizmu.