Plonų oleilo ir stearilo alkoholių plėvelių oksidacinis irimas ant plieno paviršiaus

Anotacija

Riebalų alkoholiai ir jų dariniai plačiai naudojami kaip priedai šampūnuose, kosmetikoje, dažuose, tepaluose ir kituose skysčiuose, kuriais padengti paviršiai yra veikiami aplinkos. Dažnai tokios plėvelės degraduoja dėl oksidacijos, šilumos, katalizinių ir kitų agresyvių veiksnių susidarant išlakoms. Į riebalinių medžiagų skilimą retai žiūrima kaip į reiškinį, susijusį su išgaravimu, tačiau negalima teigti, kad riebalų alkoholiai yra visiškai nelakūs. Tyrime analizuojamas oleilo ir stearilo alkoholių plėvelių oksidacinis irimas ant plieninio paviršiaus. Atlikti bandymai 90 °C temperatūroje parodė, kad per keletą valandų didelė dalis šių alkoholių išgaravo. Kaitinimo pradžioje alkoholių plėvelės storis neturėjo įtakos absoliučiai garavimo spartai, kuri buvo beveik vienoda abiems alkoholiams. Vėlesniais etapais plonesnių plėvelių garavimo sparta sumažėjo dėl oksidacinės polimerizacijos ir funkcinės grupės oksidacijos. Oleilo alkoholio rūgštingumas didėjo daug greičiau nei stearilo alkoholio. Po ilgalaikio kaitinimo oleilo alkoholis įgijo gelio pavidalą, o stearilo alkoholis pradėdavo skystėti jau kambario temperatūroje. Po ilgos trukmės degradacijos daugiau nei 60 % plėvelės virto lakiais irimo produktais. Tais atvejais, kai stearilo arba oleilo alkoholiai yra naudojami kaip pagrindinės sudedamosios dalys komerciniuose skysčiuose, derėtų detaliai ištirti galutinio produkto oksidacinio irimo procesus.