Obelų (Malus domestica Borkh.) lapų eterinių aliejų cheminė sudėtis

Anotacija

Naminių obelų (Malus domestica [L.] Borkh.) lapų eteriniai aliejai nėra iki šiol plačiai tirti, nors augalas daug kur pasaulyje auginamas dėl vaisių, o lakūs lapų organiniai junginiai atlieka daugybę labai svarbių funkcijų, bene pagrindinė – apsauga nuo kenkėjų.
Pateikta obelų, augančių skirtingose Lietuvos vietose, lapų eterinių aliejų sudėtis. Aliejai išgauti iš džiovintos susmulkintos žaliavos hidrodistiliacijos būdu Klevendžerio aparatu, lakiuosius junginius surenkant į organinių tirpiklių mišinį. Cheminė analizė atlikta dujų chromatografijos metodu, panaudojant liepsnos jonizacinį ir masių spektrometrijos detektorius. Šių aliejų sudėtis tarpusavyje skyrėsi ne tik pagal atskirus junginius, bet ir pagal junginių klases. Nustatyti vyraujantys junginiai yra šie: (izo)fitolis (≤27,3 %), (E, E)-α-farnezenas (≤22,0 %), n-heksyl benzoatas (≤13,5 %), tridekanas (11,0 %) ir α-kadinolis (10,5 %). Lietuvoje auginamų obelų lapų eterinis aliejus pagal dominuojančius junginius yra panašus į eterinį aliejų, kuris paruoštas iš šviežių lapų, nuskintų nuo obelų, augančių vakarinėje Himalajų dalyje (3 300 m. virš jūros lygio).
Iš keturių tirtų mėginių vienas aliejus galėtų būti priskirtas (izo)fitolio, vienas (E, E)-α-farnezeno chemotipui, o likusieji – mišriam tipui.