Glicino elektrocheminis labilumas rūgščiose terpėse

Anotacija

Remiantis vandenilio skyrimosi silpnai rūgščiuose glicino tirpaluose voltamperiniais duomenimis, gautais skleidžiant potencialą įvairiais greičiais (v), nagrinėjamas įvairių glicino atmainų elekt­rocheminis labilumas. Voltamperogramos turi gerai išreikštas srovių smailes, kurių aukštis priklauso ir nuo pH, ir nuo glicino koncentracijos. Smailių srovių ir potencialų priklausomybės nuo √−v ir log v yra tiesinės (atitinkamai). Tai būdinga elektrocheminiams procesams, kuriuos kontroliuoja difuzija ir krūvio pernaša.
Sistemos labilumui charakterizuoti analizuojamos smailių koordinatės ir konvoliucinės voltamperogramų transformacijos. Rezultatai parodo, kad protonai, prijungti prie skirtingų glicino grupių, rodo skirtingą mobilumą. Kitaip negu protonuotos amino grupės atveju, protono atskilimas nuo karboksilinės grupės vyksta gerokai greičiau. Taigi protonuotą +H3N–CH2–COOH atmainą galima priskirti labiliems protonų donorams, o cviterjonas
+H3N–CH2–COO– į šią kategoriją nepatenka.