Izoforono diizocianato įkapsuliavimo į polikarbamido apvalkalą, naudojant tarpfazinę polimerizaciją, optimizavimas

  • Liepa  Pastarnokienė
  • Ernest  Potapov
  • Ričardas  Makuška
  • Tatjana  Kochanė

Anotacija

Mikrokapsulės, sudarytos iš įkapsuliuoto izoforono diizocianato (IPDI) ir polikarbamido (PU) apvalkalo, buvo gautos tarpfazinės polimerizacijos metodu kaip reagentus naudojant tris(4-izocianatofenil)tiofosfatą (TIPTP) ir trietilentetraminą (TETA). Mikrokapsulės buvo apibūdintos naudojant FTIR spektroskopiją, termogravimetrinę analizę (TGA), optinę mikroskopiją ir skenuojančią elektroninę mikroskopiją (SEM). Vykdant mikrokapsuliavimą buvo sistemingai keturiais lygiais keičiami didžiausią įtaką procesui turintys parametrai, tokie kaip įkapsuliuojamos medžiagos ir apvalkalo santykis, maišymo greitis, emulsiklio tipas ir koncentracija bei reakcijos trukmė. Siekiant gauti maksimalų rezultatą – didžiausią santykinę įkapsuliuotos medžiagos dalį mikrokapsulėse ir didžiausią mikrokapsulių išeigą, išlaikant tikslinį 50 µm mikrokapsulių skersmenį, – mikrokapsuliavimo procesas buvo optimizuotas naudojant Taguchi metodą L16 parametrų. Mikrokapsuliavimą vykdant optimaliomis sąlygomis, IPDI kiekis mikrokapsulėse siekė 75 %, o mikrokapsulių išeiga – 49 %.

Publikuotas
2024-10-14
Skyrius
Polimerų chemija