Kanopinių gyvūnų sukelti miško-stepių augmenijos pokyčiai aptvaruose

  • Aleksandr P. Berber
  • Artūras Kibiša
Raktiniai žodžiai: kanopiniai gyvūnai, aptvaras, mitybos ištekliai, medžiai ir krūmai, žolinė augmenija, skabymo ir ganymosi poveikis, miškastepė

Anotacija

Aptvarai kanopiniams gyvūnams dažniausiai įrengiami laukinei gamtai stebėti ir apsaugoti, medžioklei, žvėrienos produkcijai. Šiame tyrime analizuojamas „Elen“ medžioklės ūkis, esantis Šiaurės Kazachstane. Pagrindiniai mūsų tikslai – nustatyti aptvare esančios žolinės ir sumedėjusios augmenijos įvairovę ir gausą. Tyrime atskleidžamas kanopinių gyvūnų poveikis skirtingoms augalų grupėms ir jų bendrijoms, taip pat ekosistemos dinamikai Kazachstano miškastepėje. Kartu siekėme įvertinti kanopinių gyvūnų skabymo ir ganymosi pasekmes. „Elen“ medžioklės ūkyje įrengtame aptvare vyravo paprastoji pušis (Pinus sylvestris), karpotasis beržas (Betula pendula) ir plaukuotasis beržas (Betula pubescens). Nustatytos 107 žolinės augmenijos rūšys, priklausančios miglinių (lot. Gramíneae), viksvuolinių (lot. Cyperaceae), astrinių (lot. Asteraceae), varpinių (lot. Poaceae), ankštinių (lot. Fabaceae) ir erškėtinių (lot. Rosaceae) augalų šeimoms. Tyrimas atskleidė, kad kanopiniai gyvūnai gerokai pažeidžia tiek medžius ir krūmus (vidutiniškai pažeista 29,4 % (20–100 %) sumedėjusios augalijos), tiek ir žolinę augaliją (vidutiniškai pažeista 17,1 % (15,6–81,8 %) augalijos). Šio tyrimo rezultatai suteikia vertingų įžvalgų nustatant optimalų kanopinių gyvūnų populiacijos dydį aptvaruose ir prisideda prie miškastepių augmenijos išsaugojimo.

Publikuotas
2024-10-29
Skyrius
Ekologija