Šaltalankių (Hippophae rhamnoides L.) uogų perdirbimo produktų cheminė sudėtis ir kokybė

Anotacija

Dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) uogų perdirbimo produktų kokybės tyrimai atlikti 2019 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Tyrimams iš šaltalankių uogų išspaustos sultys buvo laikytos šaldytuve, kol savaime išsisluoksniavo į tris frakcijas: tirščius, aliejų (aliejus Nr. 1) ir sultis. Po sulčių spaudimo likę uogų išspaudos buvo išdžiovintos ir užpiltos nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi. Po dviejų savaičių aliejus (aliejus Nr. 2) atskirtas nuo išspaudų. Tyrimų tikslas – nustatyti šaltalankių uogų perdirbimo produktų cheminę sudėtį ir aliejaus kokybės rodiklius. Šaltalankių uogų sultyse, tirščiuose, išspaudose ir aliejuose Nr. 1 ir Nr. 2 standartiniais metodais buvo nustatytas tirpių sausųjų medžiagų kiekis, titruojamasis rūgštingumas, vitamino C ir bendrasis karotenoidų kiekis. Nustatytas šaltalankių uogų aliejų riebalų rūgščių, jodo, peroksidų skaičius, atsparumas oksidacijai ir spalva. Gauti tyrimų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu (ANOVA). Apskaičiuoti bandymų duomenų aritmetiniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Statistinis patikimumas įvertintas Fišerio LSD testu (P < 0,05). Tyrimų rezultatai parodė, kad tirščiuose, palyginti su sultimis, buvo 1,3 karto didesnis tirpių sausųjų medžiagų, 1,1 karto – vitamino C, 2,5 karto – bendrasis karotenoidų kiekis ir 1,0 kartą didesnis titruojamasis rūgštingumas. Aliejus Nr. 1 pasižymėjo 1,88 karto didesniu vitamino C kiekiu ir 2,9 karto didesniu titruojamuoju rūgštingumu. 8,7 % didesnis bendrasis karotenoidų kiekis buvo aliejuje Nr. 2. Aliejus Nr. 1 buvo mažiau patvarus oksidaciniam gedimui, nes jo indukcinis periodas trumpesnis 0,45 val., nustatytas 26 % didesnis laisvųjų riebalų rūgščių skaičius. Aliejuje Nr. 2 buvo 12 % didesnis peroksidų skaičius. Aliejus Nr. 1 buvo šviesesnis, raudonos ir geltonos spalvų intensyvumas buvo didesnis.