Maistui netinkamų riebalinių žaliavų panaudojimas biodyzelino gamyboje

Abstract

Biodegalų gamyba iš maistinių sėklų turi neigiamus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius efektus, todėl būtina ieškoti alternatyvių žaliavų, tinkančių biodyzelino gamybai. Riebalinėms atliekoms, kurios tinka biodyzelino gamybai, galima priskirti gyvūninės kilmės riebalus, susidarančius perdirbant mėsą ir pieną, kailių ir odų apdorojimo riebalines atliekas. Biodegalų gamybai tikslinga naudoti ir aliejinguosius augalus, kurių aliejus neatitinka maistiniam aliejui keliamų reikalavimų. Šio darbo tikslas – ištirti gyvūninės kilmės riebalų ir judrų (Camelina sativa) sėklų aliejaus mišinių panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes taikant biotechnologinius metodus peresterinimui naudojant butanolį. Gaminant judrų aliejaus ir gyvūninės kilmės riebalų rūgščių butilesterius (JRBE) santykiu 1:3, efektyvus biokatalizatorius – Lipozyme TL IM. Dviejų stadijų proceso optimalios sąlygos: pirma stadija – 9 % lipazės (aliejaus masės), aliejaus ir butanolio molinis santykis – 1:6, temperatūra – 40 °C, trukmė – 6 val.; antra stadija – 5 % lipazės, aliejaus ir butanolio molinis santykis – 1:8, temperatūra – 40 °C, sintezės trukmė – 6 val. JRBE atitinka mūsų šalyje naudojamiems degalams keliamus reikalavimus, į butilesterius įterpus antioksidanto Ionol BF200 (1 000 ppm) ir depresanto Chimec 6635 (2 000 ppm) priedus.