Bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinė įtaka vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui

Abstract

Tyrimai atlikti 2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Tyrimų tikslas – nustatyti ir palyginti bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinę įtaką vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui. Eksperimento variantai: A  veiksnys  –  bastutinių šeimos piktžolių rūšys: 1) dirvinis garstukas; 2) dirvinė čiužutė; 3) trikertė žvaginė; 4) smalkinis tvertikas. B veiksnys – vandeninių ištraukų koncentracijos: 1) distiliuotas vanduo (kontrolinis variantas); 2) 1 : 6 250 (piktžolių biomasė : distiliuotas vanduo); 3) 1 : 1 250; 4) 1 : 250; 5) 1 : 50; 6) 1 : 10. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas dirvinio garstuko ir smalkinio tvertiko lapuose (atitinkamai 1,70 ir 1,81 mg g^–1 žaliosios masės), o trikertės žvaginės ir dirvinės čiužutės – žiedynuose (atitinkamai 1,56 ir 1,70  mg  g^–1). Vasarinių rapsų sėklų dygimas ir pradinis augimas labiausiai buvo slopinamas dirvinio garstuko vandeninėse ištraukose, palyginti su kitų piktžolių rūšių vandeninėmis ištraukomis, o vasarinių miežių  –  dirvinės čiužutės ir trikertės žvaginės vandeninėse ištraukose. Stipriausios koncentracijos (1 : 10) piktžolių vandeninėje ištraukoje vasariniai rapsai visai nedygo, o vasarinių miežių grūdų dygimą esmingai slopino visų koncentracijų piktžolių vandeninės ištraukos. Vasarinių rapsų daigų augimą, palyginti su distiliuotu vandeniu, piktžolių silpnesnių (1 : 6 250, 1 : 1 250) koncentracijų vandeninės ištraukos esmingai 8,4 ir 11,6 % slopino, o stipresnės koncentracijos (1 : 50) – esmingai 27,7 % skatino. Vasarinių rapsų šaknų ilgis iš esmės 28,6 % mažėjo tik 1 : 50 koncentracijos piktžolių vandeninėje ištraukoje. Vasarinių miežių daigų aukštis, palyginti su distiliuotu vandeniu, esmingai 15,2 karto mažėjo tik stipriausios (1 : 10) koncentracijos piktžolių vandeninėje ištraukoje, o šaknų ilgis esmingai (nuo 7,4 iki 26,9 %) mažėjo visų koncentracijų vandeninėse ištraukose.