Necheminių piktžolių kontrolės būdų efektyvumo palyginimas vasarinių rapsų pasėlyje ekologinės žemdirbystės sąlygomis

Rimantas Velička; Rita Mockevičienė; Aušra Marcinkevičienė; Rita Pupalienė; Lina Marija Butkevičienė; Zita Kriaučiūnienė; Robertas Kosteckas; Sigitas Čekanauskas

doi:10.6001/zemesukiomokslai.v22i4.3213

Rimantas Velička
Rita Mockevičienė
Aušra Marcinkevičienė
Rita Pupalienė
Lina Marija Butkevičienė
Zita Kriaučiūnienė
Robertas Kosteckas
Sigitas Čekanauskas

DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v22i4.3213

Keywords: Brassica napus L. ssp. oleifera annua Metzg., piktžolių kontrolės būdai, piktžolės, efektyvumas, sėklų derlingumas, ekologinė žemdirbystė

Abstract

Rapsų auginimo ekologinėje žemdirbystės sistemoje tyrimų pasaulyje atlikta nemažai, tačiau Lietuvos klimatinėmis sąlygomis jų trūksta, ypač taikant pažangias piktžolių kontrolės priemones. Lauko eksperimentas atliktas 2013–2014 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Dirvožemis – giliau glėjiškas išplautžemis (Endohypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – įvertinti necheminių piktžolių kontrolės būdų efektyvumą vasarinių rapsų pasėlio piktžolėtumui bei sėklų derlingumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Eksperimento variantai: necheminiai piktžolių kontrolės būdai: 1) terminis (drėgnuoju vandens garu); 2) mechaninis (tarpueilių purenimas); 3) savireguliacija (stelbimas). Pavasarį vasarinių rapsų pasėlyje vyravo baltoji balanda, raudonžiedė notrelė ir daržinė žliūgė. Mechaniniam piktžolių naikinimui jautriausia buvo baltoji balanda, o terminiam – raudonžiedė notrelė ir daržinė žliūgė. Piktžolių daigų skaičius esmingai mažėjo taikant terminį (nuo 1,5 iki 1,8 karto) bei mechaninį (nuo 2,5 iki 6,8 karto) piktžolių kontrolės būdus vasarinių rapsų pasėlyje, palyginti su savireguliacija. Efektyviausias piktžolių kontrolės būdas ekologiškai auginamų rapsų pasėlyje buvo mechaninis (efektyvumas 30,9–75,5 %). Terminio piktžolių kontrolės būdo efektyvumas, palyginti su mechaniniu, buvo mažesnis (28,4–40,0 %). Prieš nuimant derlių rapsų pasėlyje, kur taikytas mechaninis piktžolių naikinimas, palyginti su savireguliacija, piktžolių skaičius buvo esmingai mažesnis 3,2–4,4 karto, piktžolių sausųjų medžiagų masė – 2,2–3,1 karto. Auginant vasarinius rapsus ekologinės gamybos ūkiuose efektyviau taikyti mechaninį piktžolių kontrolės būdą nei terminį, nes vidutinis rapsų sėklų derlingumas gaunamas 15,8 % didesnis. Vasarinių rapsų derlingumas priklausė nuo piktžolių daigų skaičiaus prieš panaudojant kontrolės būdus (r = –0,99, r < 0,05) ir piktžolių sausųjų medžiagų masės – prieš nuimant derlių (r = –0,99, r < 0,05).