Neariminio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos poveikis dirvožemio erozijos intensyvumui, struktūringumui, drėgniui ir javų derlingumui

Abstract

Darbu siekta ištirti antierozinių neariminių žemės dirbimo ir sėjos technologijų poveikį dirvožemio erozijos procesams, dirvožemio struktūringumui, drėgniui ir javų (žieminiai kvietrugiai (Triticum × secale), vasariniai miežiai (Hordeum distichon L.), žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L.)) grūdų derlingumui. Lauko eksperimentas darytas 2008–2012 m. LAMMC Kaltinėnų filiale (nuo 2012 m. – LAMMC Vėžaičių filialas). Šlaito dirvožemis buvo 7–9 polinkio, vidutiniškai eroduotas pasotintas balkšvažemis (JI-e2), Eutric Albeluvisol (ABe-em), pietų ekspozicijos, dulkiškas vidutinio sunkumo priemolis. Nustatyta, kad taikant įprastinę GA (gilusis arimas, kultivavimas, sėja) ir supaprastintą L (lėkščiavimas, sėja) žemės dirbimo ir sėjos technologijas, netekta viršutinio dirvožemio sluoksnio vidutiniškai 3,69 ir 0,92 m³ ha^–1. Kituose supaprastinto žemės dirbimo technologijų (GS, SP, GP, SP+GP) ir tiesioginės sėjos (TS) laukeliuose dėl vandeninės erozijos netektas minimalus (toleruotinas) dirvožemio kiekis – per 3 metus vidutiniškai 0,04–0,4  m³ ha^–1. TS laukeliuose paliktos ražienos patikimai apsaugojo dirvos paviršių nuo lietaus fizinio poveikio. Iškritus gausiems krituliams, jautri erozijai dirva buvo ankstyvuose javų augimo tarpsniuose. Taikant įprastinę GA technologiją šlaitams dirbti ir vykstant vandeninei dirvožemio erozijai, labiausiai nuo šlaito kritulių vandens buvo plaunami 0,25–0,5  mm ir <0,25  mm dirvožemio struktūriniai agregatai (r  =  –1** ir r = –0,967). Neariminė sekliojo + giliojo purenimo ir sėjos (SP+GP) technologija šlaito dirvožemyje dvigubai padidino 0,5–0,25 mm struktūrinių dirvožemio agregatų kiekį. Šio dydžio struktūrinių dalelių tendencingai daugėjo ir dėl sekliojo purenimo (SP) bei giliojo skutimo (GS) technologijų. Šios žemės dirbimo technologijos tendencingai didino ir <0,25 mm dalelių frakcijos kiekį šlaito dirvoje, todėl jos esant gausiems krituliams gali skatinti dirvožemio ardymą. Taikant TS ir GP dirvos dirbimo technologijas šlaite, mikrostruktūrinių (<0,25 mm dydžio) dalelių frakcijos kiekis dirvoje nustatytas tendencingai mažesnis. Todėl pastarosios technologijos labiau tinkamos erozijai jautriems šlaitams dirbti. Didžiausias poveikis grūdų derlingumui gautas taikant GP technologiją pirmaisiais po purenimo metais. Žieminių kvietrugių grūdų derlingumas, palyginti su GA, esmingai padidėjo 0,830 t ha^–1, arba 18,7 %, P < 0,05. Kitos neariminės, supaprastinto žemės dirbimo ir TS technologijos per trejus tyrimo metus esminės įtakos derlingumui neturėjo. TS laukelių dirvožemis žieminių kvietrugių ir avižų vamzdelėjimo tarpsniu buvo esmingai drėgnesnis, palyginti su GA laukelio dirvos drėgniu, atitinkamai 1,2 ir 1,7 proc. vnt., P < 0,05. Esmingai drėgnesnė 1,69 proc. vnt. (P < 0,05) tiesioginės sėjos dirva per visą ariamąjį sluoksnį buvo ir žieminių kviečių brendimo laikotarpiu esant sausringoms oro sąlygoms. Teigiami javų produktyvumo pokyčiai ir minimalūs 0,04 ir 0,4 m³ ha^–1 dirvos erozijos nuostoliai, gauti taikant neariminę GP technologiją, išryškino jos naudojimo pirmaeiliškumą dirbant šlaito dirvą. TS technologija didino dirvos drėgnį javų vegetacijos ir brandos metu bei mažino labiausiai plaunamų su krituliais smulkiausių dirvos agregatų (<0,25 mm) frakcijos kiekį, todėl taip pat tinkamesnė erozijos veikiamuose šlaituose.