Augalų biomasėje sukaupto anglies kiekio įvertinimas skirtingais būdais renatūralizuojamose ariamose žemėse

Abstract

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filiale nuo 1995 m. vykdomi lauko aikštelių tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti skirtingų renatūralizacijos būdų įtaką anglies akumuliacijai fitocenozių produkuojamoje biomasėje priesmėlio – paprastojo išplautžemio (Haplic Luvisol) dirvožemyje. Apibendrinus 20 metų tyrimų rezultatus nustatyta, kad didžiausias vidutinis anglies kiekis sukauptas apželdintos mišku aikštelės biomasėje (5,59 t ha^–1 per metus), kur auga paprastosios pušys (Pinus Sylvestris), o mažiausias – dirvono fitocenozėje (0,85 t ha^–1 per metus). Tradicinės lauko sėjomainos augalų biomasėje vidutinis anglies kiekis (1,98 t ha^–1 per metus) buvo kiek didesnis nei netręšiamos šienaujamos pievos fitocenozėje (1,85 t ha^–1 per metus). Tręšimas mineralinėmis NPK trąšomis esmingai (1,57–1,74 karto) didino sukauptą anglies kiekį lauko sėjomainos ir pievos fitocenozėse. Tręšto sėjomainos lauko antžeminėje augalų biomasėje sukauptos anglies kiekis varijavo priklausomai nuo augalų rūšies (nuo 0,07 iki 3,24 t ha^–1 per metus). Nustatyta, kad augalų vegetacijos metu permainingos meteorologinės sąlygos daro silpną arba vidutinio stiprumo įtaką sėjomainos lauko fitocenozių derliui, taip pat ir antžeminės anglies kaupimui fitocenozių produkuotoje biomasėje. Netręšiamose lauko sėjomainos fitocenozėse sukaupiamo anglies kiekio koreliacinis ryšys su oro temperatūra buvo silpnas ir neigiamas (r = –0,4), su kritulių kiekiu – teigiamas, bet taip pat silpnas (r = 0,4). Nustatytas atvirkštinis vidutinio stiprumo ryšys (r = –0,6) tarp tręšiamų sėjomainos lauko fitocenozių antžeminės anglies ir augalų vegetacijos laikotarpio vidutinės temperatūros, t. y. aukštesnės temperatūros mažino potencialiai fitocenozėje galimą sukaupti antžeminį anglies kiekį.