Ekologinio tręšimo įtaka NPK balansui ir maisto medžiagų dinamikai dirvožemyje

Abstract

Tyrimų tikslas – įvertinti azoto, fosforo ir kalio balansą ekologinėje keturlaukėje sėjomainoje, nustatyti jo įtaką lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemio agrocheminėms savybėms bei cheminių elementų išplovimui, įvertinti šios tręšimo sistemos tinkamumą ekologiniam ūkininkavimui. Augalų maisto medžiagų balanso tyrimai ekologinės žemdirbystės sistemoje vykdyti 2006–2009  m. paprastajame, pajaurėjusiame išplautžemyje (IDe-p), smėlingame priemolyje (Hapli-Albic Luvisol (LVa-ha), sandy loam). Dirvožemio ariamojo sluoksnio pH_KCl buvo 5,2–6,3; P₂O₅ 190–253; K₂O – 134–178 mg kg^–1, o humuso – 1,83 %. Lauko sėjomainoje auginti sideraliniai lubinai, žieminiai rugiai, bulvės ir vasariniai miežiai. Ekologinėje žemdirbystės sistemoje, augalus tręšus mėšlu, žaliąja trąša ir šiaudais, taip pat mineralinėmis kalio trąšomis, azoto, fosforo ir kalio balanso pajamos viršijo jų išlaidas atitinkamai 55,6–62,7; 23,3–25,8 ir 107–119 kg ha^–1. Rugius, bulves, miežius patręšus ir azoto organine trąša Provita, azoto balanso pajamos viršijo išlaidas net 93,9–103 kg ha^–1 ir gerino fosforo bei kalio pasisavinimą. Dėl ekologinių trąšų naudojimo humuso ir judriojo fosforo kiekis per sėjomainos rotaciją dirvožemyje beveik nepakito, o judriojo kalio kiekis padidėjo 47 mg kg^–1. Cheminių elementų išplovimas iš dirvožemio didesnis vasaros–rudens nei žiemos–pavasario laikotarpiu. Kiek daugiau išsiplovė kalio, mažiau – azoto, o mažiausiai – fosforo.