Įvairios kilmės kompostų fitotoksiškumas vasariniams miežiams

Abstract

Siekiant ištirti iš įvairių bioskaidžių atliekų pagamintų kompostų fitotoksiškumą vegetaciniuose induose buvo auginami vasariniai miežiai. Tirtas jų daigumas, augalų masė (28 dieną po sėjos). Nustatyta, kad kompostai, pagaminti iš žaliųjų atliekų, nuotekų dumblo, mišrių bioskaidžių komunalinių atliekų, biodujų gamybos atliekų, maisto atliekų, ženkliai skiriasi suminiu ir vandenyje tirpiu maisto medžiagų kiekiu, druskų koncentracija, organine medžiaga, sunkiųjų metalų kiekiu. Tiesiogiai kompostuose daiginti vasariniai miežiai dygsta prasčiau nei dirvožemyje: 10-ą dieną maisto atliekų komposte jų sudygsta 65 %, žaliųjų atliekų ir nuotekų dumblo kompostuose – 56 %, mišrių bioskaidžių komunalinių atliekų komposte – vos 25 %, dirvožemyje be komposto vasarinių miežių daigumas – 95 %. Biodujų gamybos atliekų komposte dėl didelio amoniakinio azoto kiekio miežiai visai nedygo. Dedant į dirvožemį 50 % komposto, pagal tūrį vasarinių miežių masė 28 dieną po sudygimo gaunama didžiausia naudojant maisto atliekų kompostą, kiek mažesnė  –  žaliųjų atliekų kompostą. Naudojant nuotekų dumblo, mišrių bioskaidžių komunalinių atliekų ar biodujų gamybos atliekų kompostų substratus, nepriklausomai nuo kompostų normos, miežių masė gauta ne didesnė nei augintų dirvožemyje.