Suvalkijos etnografinio regiono savaimingos ir planingos statybos vienkieminių sodybų erdvinės struktūros ir želdinimo lyginamoji analizė

Abstract

Visame pasaulyje autentiškos kultūros vertybės suvokiamos kaip atsvara globalizacijai, kuri traktuojama kaip vietos tapatumą griaunanti jėga. Kaimo vietovių atgaivinimas suvokiamas kaip galimybė išsaugoti unikalų kultūrinį paveldą, su kuriuo žmones sietų prigimties šaknys. Europos kraštovaizdžių konvencija (2000) yra tarptautinis susitarimas, įpareigojantis saugoti gamtos ir etnokultūros paveldo sudėtinę dalį – kaimiškąjį kraštovaizdį kaip žmonių gerovės ir savasties įtvirtinimo būdą (Andriušytė, 2013). Europos Sąjungos visuomenės susidomėjimą valstietiška kultūra ir kaimiškuoju kraštovaizdžiu sukėlė iškilusi grėsmė tradiciniam ūkininkavimui, pavojus prarasti senąjį kaimą ir didėjanti aplinkos tarša. Senasis kaimas simbolizuoja susikaupimą, savitarpio pagalbą, žmogaus pagarbą gamtai ir prisirišimą prie jos, atspindi valstybės konservatyviąją poziciją, savyje talpinančią etnokultūrinį savitumą ir nacionalinį išskirtinumą, kurių pagalba stengiamasi atsverti modernėjančio miesto gyvensenoje išryškėjusias prieštaringas tendencijas: susvetimėjimą, išnykimą minioje, anonimiškumą, komerciškumą, nutolimą nuo gamtos (Rosener, 1993). Pastebimai gausėja siekiančių išsivaduoti iš įkyrėjusių miestietiško gyvenimo reikalavimų ir prievolių, ieškančių nepriimtiną miesto visuomenės gyvenimo būdą pakeisti paprastesniu, nesuvaržytu, geriau žmogaus prigimtį atitinkančiu kaimiškojo gyvenimo būdu, kur tęsiamos ne tik šeimyninio gyvenimo ir ūkininkavimo, bet ir sodybų puoselėjimo bei želdinimo tradicijos. Todėl būtina moksliniais tyrimais pagrįsta valstiečių sodybų želdinimo tradicijų sklaida. Gaivinti ūkininkavimo ir sodybų želdinimo tradicijas tikrai būtina, nes iš gyvenimo traukiasi senoji ūkininkų karta, o jaunimo poreikiai keičiasi moderniojo materializmo linkme. Susipažinę su savaimingos ir planingos statybos sodybų erdvinės-planinės struktūros bei želdinimo tradicijų esminiais bruožais, gal lengviau rasime bendrą kalbą su jaunąja karta bei išeitį, kaip išlaikyti saugotinas ūkininkavimo formas ir sodybų želdinimo tradicijas. Straipsnyje trumpai pristatoma kaimo sodybų želdinimo kompozicinės ir meninės raiškos tyrimo metodika, analizuojami Suvalkijos etnografinio regiono vienkieminio kaimiškojo kraštovaizdžio istorinio periodo savaimingos ir planingos statybos vienkieminių sodybų želdinimo tradicijų lyginamosios analizės rezultatai sodybų planinėje-erdvinėje struktūroje, želdinimo, gėlių darželių ir dekoratyvinių sodų kompozicijos, medžių, krūmų ir gėlių asortimentai bei skirtumai kituose sodybų struktūriniuose elementuose. Nustatyta, kad Suvalkijos ūkininkai iš Rytprūsių perėmė vienkieminių sodybų erdvinę struktūrą ir pažangias žemės ūkio gamybos technologijas, laikui bėgant padidėjo sodybų planinės struktūros ir želdinimo kompozicijos reguliarumas, mažiausiai pakito gėlių darželių ir dekoratyvinių sodų kompozicijos. Sodybų siluetų vientisumu pasižymi Kalvarijos savivaldybės ir Prienų rajono vienkieminės sodybos. Savaimingos ir planingos statybos vienkieminių sodybų želdinimo lyginamoji analizė atskleidė, kad sodybų želdinimo tradicijos laiko atžvilgiu yra kintančios ir gebančios prisitaikyti prie laikmečio sąlygų.