Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų veislių mikrosatelitų įvairovės tyrimas

Abstract

Darbo tikslas – ištirti Lietuvoje veisiamų Danijos žalųjų, Švedijos žalmargių, Vokietijos juodmargių ir Vokietijos žalųjų pieninių galvijų veislių mikrosatelitų įvairovę. Tirtuose TGLA 227, BM 2113, TGLA 53, ETH 10, SPS 115, TGLA 126, TGLA 122, INRA 23, ETH 3, ETH 225, BM 1824 galvijų mikrosatelitiniuose lokusuose buvo aptikta 145 skirtingi aleliai: mažiausias skirtingų alelių skaičius buvo aptiktas ETH 10 lokuse, didžiausias – ETH 3 lokuse; 32 dominuojantys aleliai: mažiausias skaičius rastas ETH 10 lokuse, didžiausias  –  TGLA  227 lokuse; 82 skirtingi reti aleliai: didžiausias retų alelių kiekis rastas TGLA 122 lokuse; mažiausias – TGLA 126 lokuse; 28 unikalūs aleliai: didžiausias unikalių alelių rasta ETH 225 ir TGLA 53 lokusuose, mažiausiai  –  TGLA  126 ir ETH  10 lokusuose. Ištyrus vienuolikos mikrosatelitų alelių pasiskirstymą tarp skirtingų galvijų veislių, nustatyta, kad faktinis aptiktų skirtingų alelių skaičius svyravo nuo 42 Vokiečių žalųjų iki 105 Danijos žalųjų galvijų veislėse. Daugiausia dominuojančių alelių rasta Švedijos žalmargių, mažiausiai  –  Vokietijos juodmargių galvijų veislėse. Daugiausia retų ir unikalių alelių rasta Danijos žalųjų, mažiausiai – Vokietijos žalųjų galvijų veislėse. Visi 11 mikrosatelitų tirtose veislėse rasti polimorfiški, todėl tinkami genetinės įvairovės vertinimui.