Veiksniai, lemiantys pluoštinių linų morfogenezę dulkinių kultūroje

Abstract

Sėjamasis linas (Linum usitatissimum  L.)  –  lininių šeimos augalas, svarbus ne tik aliejaus, bet ir pluošto gamybai. Linų selekcija ir šiomis dienomis yra ilgas bei sudėtingas procesas, besiremiantis tarpveisline hibridizacija ir geriausių augalų atranka, todėl genetiškai stabilių linijų kūrimas užtrunka ilgą laiką – 10–12 metų. Tik sparčios selekcijos technologijos gali padėti sukurti naujas veisles, vertingas vietinei pramonei, kurios atvertų šiam augalui naują rinką. Tačiau ne visada augalų regeneracija būna efektyvi, todėl labai svarbu atrinkti genotipus, gebančius formuoti organogenines struktūras in vitro sistemoje. Genotipas ir augimo reguliatorių derinys indukcijos terpėje – vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių kaliaus organogeninę diferenciaciją dulkinių kultūroje, todėl optimalios auginimo sąlygos turi būti parenkamos kiekvienam konkrečiam genotipui. Tirtas maitinamosios terpės sudėties poveikis penkių pluoštinių linų veislių ląstelių dediferenciacijai ir antrinei diferenciacijai izoliuotų dulkinių kultūroje. Nustatyta, kad veislių ‘Sartai’ ir ‘Vaižgantas’ izoliuotos dulkinės intensyviausiai pridėtinius pumpurus regeneracijos terpėje formavo auginant jas indukcijos terpėje su didesniu auksinų nei citokininų kiekiu. Tačiau veislės ‘Snaigiai’ antrinė diferenciacija intensyviau vyko indukavus kalių maitinamojoje terpėje su didesniu citokininų nei auksinų kiekiu. Padidintas sacharozės kiekis indukcijos terpėje skatina organogeninių genotipų pridėtinių pumpurų susiformavimo dažnį.