Augalų maisto medžiagų (N, P, K) nuo kalvų šlaitų praradimas su dirvožemiu ir vandeniu

Abstract

Eksperimentai daryti 2011–2012 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialo trijuose Kaltinėnų dirvožemio erozijos stacionarų laukuose, esančiuose 7–9°, 9–11° ir 7–8° statumo šlaituose. Dirvožemis  –  menkai ir vidutiniškai eroduotas, giliau glėjiškas, pasotintasis balkšvažemis  –  Jlg4-b-el ir Jlg4-b-e2 (Endohypogleyic-Eutri Albeluvisol  –  Abe-gld-el ir Abe-gld-e2). Kiekviename stacionaro šlaite yra po 10 laukelių. Tyrimo metais stacionaruose augintos daugiametės žolės, vasariniai miežiai, bulvės, laikytas juodasis pūdymas ir ilgaamžiai šienaujami bei nešienaujami žolynai. Nustatyta, kad vandeninės dirvožemio erozijos nuostoliai, vandens nuotėkis ir prarastų maisto medžiagų kiekis labiausiai priklausė nuo šlaito dirvožemio apželdinimo augalais ir granuliometrinės dirvožemio sudėties. Šlaitai, apauginti ilgalaikiais žolynais, kuriuose susiformavusi stipri velėna, atsparūs ardymui. Kai dirvožemis be augalų, pūdymuoja, dirvožemio nuostoliai didžiausi lengvo priemolio 9–11° šlaite (229,34  t  ha–1), o vandens nuotėkis  –  vidutinio ir sunkaus priemolio šlaituose. Mažiausias vandens nuotėkis (308,3–843,6  hl  ha–1) ir minimalūs sauso dirvožemio nuostoliai (0–1,56  t  ha–1) nustatyti 9–11° lengvo priemolio šlaite, apželdintame ilgalaikiais daugiakomponenčiais žolynais. Esant juodajam pūdymui arba dirvožemiui be augalinės dangos, jautriausias nuardymui ir N, P, K maisto medžiagų netekimui buvo lengvo priemolio statesnio (9–11°) šlaito dirvožemis: per dvejus metus su dirvožemiu ir vandens nuotėkiu judriojo fosforo prarasta 34,39 kg ha–1, azoto – 12,16 kg ha–1, judriojo kalio – 32,86 kg ha–1. Tyrimais nustatyta, jog tarp paviršinio vandens nuotėkio ir mėnesio kritulių kiekio buvo vidutinė priklausomybė (r = 0,61*–0,69* (2011 m.), r = 0,54–0,64* (2012 m.)). Dirvožemio nuostoliai kalvų šlaituose mažai priklausė nuo mėnesio kritulių kiekio.